Kaip nustoti nerimauti

Psichologinis nerimas – tai su įvairiomis „neįprastomis” situacijomis susijusi patirtis ir emocijos. Tokiu būdu psichika skatina mus būti ypač atidžius, kad galėtume tinkamai reaguoti į tai, kas vyksta. Žinoma, jaudulys gali būti įvairaus laipsnio: jei vėluoja autobusas arba rytoj laukia rimtas egzaminas. Tai, kad nerimas kartais įsiskverbia į visas jūsų mintis ir emocijas, įgaudamas nerimo ir nuolatinio susirūpinimo formą, gali lemti didesnę savikontrolę ir stresą. Yra gana prieinamų, lengvai įgyvendinamų technikų ir metodų, padedančių neutralizuoti „nereikalingą” nerimą, pašalinti vidinius nerimo veiksnius.

Padidėjusio nerimo priežastys

Apskritai normali psichika veikia nuolatinių emocijų fone, kurios kiekvieną dieną keičiamos daugybę kartų. Apatija, emocinio atsako stoka rodo rimtą psichikos sutrikimą, tai reiškia, kad asmuo yra dezorientuotas, nepasirengęs bendrauti, pasirinkti elgesio strategiją. Būtent jaudulys ir kitos emocijos yra pagrindiniai situacijos rodikliai – kiek grėsminga ar atitinka mūsų lūkesčius, kokių mobilizacijos veiksmų ir išteklių reikia.

Be abejo, padidėjusio nerimo priežastys labai susijusios su šeimynine ir socialine padėtimi bei aplinka; esant komunikacinei izoliacijai, nerimo ir susirūpinimo priežasčių nėra; išnyksta varomieji impulsai. Jaudulį sukelia ne tik situacijos turinys, bet ir vertinimas, kitų požiūris. Jei žmogus vienas išpylė kavos ant staltiesės, jis paprasčiausiai ją nuplautų ir pamirštų, bet jei tai atsitinka visuomenėje, nerimauja ir jaudinasi, metų metus prisimindamas savo „gėdą”.

Kritika ir savikritika– Beveik kiekvieną mūsų veiksmą lydi kitų vertinimas ir kritika. Taip žmonės užmezga ryšį, išreiškia savo nuomonę ir randa bendrą kalbą. Tačiau kritikas turėtų suprasti, kad jo pastabos turėtų būti skirtos padėčiai ištaisyti, o ne pažeminti kitą asmenį.

Iš tikrųjų kritika dažnai sukelia pasipiktinimą ir ginčus, sukelia susvetimėjimą, o tai rodo žemą bendravimo kultūrą, netinkamus bendravimo mechanizmus. Tai taikoma ir paprasčiausioms buitinėms situacijoms: turite labai sudėtingą pyrago receptą, ir svarbesnėms: vėl nesugebate susitvarkyti su ataskaita.

Vakarų komunikacijos tradicijos atlaidesnės, kai kritika transliuojama netiesiogiai: ataskaita labai įdomi, informatyvi, tačiau joje trūksta faktinių duomenų, esame tikri, kad su ja susidorosite.

Neapibrėžtumas– net patyrę žmonės nerimauja neįprastose, sudėtingose situacijose. Tačiau kai kurie žmonės pernelyg nepasitiki savimi ir stengiasi nedalyvauti įvairiuose renginiuose, riboja bendravimą. Jie linkę per daug iš savęs reikalauti, lyginti save su kitais, kritikuoti juos dėl klaidų ir klystkelių, stengdamiesi sudaryti kuo palankesnį įspūdį, o tai kenkia jų pačių interesams.

Priimti save kaip vientisą nepriklausomą asmenybę yra svarbi pasitikėjimo savimi atsiradimo prielaida. Nereikia slėpti ir slėpti savo trūkumų ar klaidų. Pabandykite elgtis priešingai, ir pamatysite, kiek žmonių skubės jums į pagalbą. Pavyzdžiui, nemokate šokti, todėl atmetate draugo pasiūlymą eiti į naktinį klubą. Vietoj to galite atvirai kreiptis į geriausią komandos šokėją su prašymu parodyti tikruosius kūno judesius, jis mielai sutiks paversti jus superžvaigžde šokių aikštelėje.

Neigiama patirtis– Kiekvieno žmogaus šeimyniniame ar profesiniame gyvenime pasitaiko didelių nesėkmių ir sukrėtimų, dėl kurių norisi užsimiršti ir „išnykti nuo žemės paviršiaus”. Jei mergina jaunuoliui pasakys „ne”, sakydama: „Tu esi labai juokingas ir nerangus, kaip Mikė Pūkuotukas”, ateityje jis turės kompleksų dėl savo išvaizdos ir blogos patirties.

Tačiau neigiamas rezultatas taip pat yra naudingas – jis parodo, ką reikia taisyti, kuria kryptimi eiti. Tai brangus gyvenimo fragmentas, kuris tiesiog neatitiko jūsų lūkesčių ir „akimirkos grožio” suvokimo. Tačiau būtent tokie įvykiai rodo gebėjimą improvizuoti, išgyventi nepalankioje aplinkoje.

Juo labiau kad daug kas priklauso nuo asmeninio suvokimo, o ne nuo faktinių įvykių sąlygų. Jei negalite pakeisti praeities, pakeiskite savo požiūrį į ją: Du žmonės priėjo prie laužo, vienas matė tik purvą, o kitas – žvaigždes.

Nestabili, nesubalansuota emocinė būsena– Tinkama psichologinė reakcija apima standartizuotų bendravimo metodų atsiradimą ir tam tikrų veiksmų atlikimą. Neįmanoma kiekvieną dieną nerimauti dėl to paties, pavyzdžiui, pažinties su nauja komanda pradžioje arba po kelių dienų žmogus jaučiasi kitaip. Palaipsniui jaudulys išnyksta, kai sumažėja nežinomų, stresą keliančių veiksnių darbo vietoje.

Tačiau kai kurie žmonės linkę dramatizuoti kiekvieną savo gyvenimo minutę; atrodo, kad jie tyčia ieško priežasčių susierzinti ir „užkrėsti aplinkinius pykčiu”. Šie nuotaikų svyravimai priklauso nuo charakterio, auklėjimo ir gyvenimo sąlygų, tačiau atsakomybė už tai tenka tik pačiam žmogui. Neįmanoma viso savo gyvenimo grįsti tuo, kad „mano tėvai nelaimingi, mano gyvenimas sunkus ir aš neturiu pakankamai pinigų”.

Psichologinis įprotis– kiekvienas asmuo įgyvendina individualų bendravimo scenarijų, unikalų elgesio modelį, kuris padeda prisitaikyti prie bet kokios situacijos. Kai kurie yra „tvirti kaip tankas”, o kai kurie yra linkę nerimauti ir jaudintis vos pamatę bet kokį įbrėžimą. Jei toks jaudulys „trikdo” bendravimo procesą, trukdo abipusiam supratimui, geriau pabandykite pakeisti savo būseną.

Kaip kovoti su nerimu

Pavelas Vasiljevičius Simonovas– žinomas biofizikas, psichofiziologas, Rusijos mokslų akademijos akademikas, Maskvos valstybinio universiteto profesorius emeritas, SSRS valstybinės premijos laureatas, nagrinėjo emocijų atsiradimo problemas ir diagnostikos metodų kūrimą, smegenų būklės prognozavimą. Būtent jis įrodė, kad emocijų kokybė ir intensyvumas priklauso nuo situacijos turinio ir nuspėjamumo, nuo to, kiek ji įdomi ir suprantama asmeniui. Kuo daugiau nežinomų veiksnių, tuo daugiau nerimo ir neigiamų jausmų kyla dėl to, tuo labiau žmogus nerimauja ir baiminasi, įsivaizduoja nepageidaujamus variantus, kad „morališkai pasiruoštų”.

Taigi žmogus turėtų kuo tiksliau ir detaliau numatyti, įsivaizduoti jaudinančią situaciją ir jos tęsinį, o ne blaškytis savo nevaldomuose jausmuose. Daugeliu atžvilgių tai yra civilizacijos pasekmė, kai prie natūralaus savisaugos instinkto prisidėjo socialiniai motyvai, savikritika ir savigarba.

Gyvūnai gali reaguoti iš karto, negalvodami apie ilgalaikius rezultatus, tačiau žmonės sugeba planuoti, tikėtis tam tikrų rezultatų ir tikėtis kitų pripažinimo. Palaipsniui susikaupusios reakcijos kaupiasi, formuojasi streso lūkestis, nes priešingai nei gyvūnai, mes prisimename ankstesnes patirtis, nemalonius prisiminimus, blogą patirtį.

Nerimas kyla tiek netikėtose, staigiose, tiek suplanuotose situacijose, tačiau jei tam tikru būdu pakoreguosite savo suvokimą, galėsite greičiau susidoroti su nerimu ir elgtis ramiai.

Racionalizavimas– Visas susijaudinimo, nerimo ir net baimės formas sąlygoja iracionalus suvokimas refleksų lygmeniu, kurio neįmanoma „išjungti”. Tačiau pirmoji refleksinė reakcija su streso hormonų išsiskyrimu trunka tik kelias sekundes, o tada žmogus pradeda greitai analizuoti ir vertinti situaciją. Tiek nuvertinti, tiek pervertinti jo reikšmę ir pasekmes, geriausia atskirti ir nurodyti atskirus faktus.

Pavyzdžiui, žmogus nervinasi prieš svarbų pokalbį dėl darbo ir su siaubu galvoja, kad HP vadovas sužinos apie jo nekompetenciją, darbas nepavyks, artimieji nusisuks, visi biosintezės procesai planetoje sustos. Iš tiesų, viską galite įsivaizduoti kitaip: ateiti paskirtu laiku – ramiai, pasisveikinti ir prisistatyti – galiu tai padaryti, atsakyti į užduotus klausimus – turiu labai pasistengti, atlikti testą – tikrai tai padarysiu. Jei tai veikia, gerai, o jei tenka ieškoti toliau, vadinasi, ši patirtis pravers vėliau.

Personalizuoti– kiekviena jaudinanti situacija priklauso nuo konkrečių žmonių, turinčių savo nuotaiką, skirtingą aplinką. Net nepažįstamus žmones galima įvertinti per kelias sekundes, todėl galvokite apie juos kaip apie objektą. Taip pat išryškinkite skirtingus bruožus, nustatykite dominuojančią savybę ir galvokite apie ją mintyse, kad nesijaustumėte psichologiškai priklausomi, pavaldūs.

Pavyzdžiui, per pokalbį dėl darbo jau pirmosiomis minutėmis galite pasakyti: tai nepasitikintis, išrankus, bet atsakingas direktorius. Man tai netrukdo, pasistengsiu padaryti tinkamą įspūdį. Tada galėsite pamiršti jūrų kiaulytės įvaizdį ir užmegzti pasitikėjimu grįstą, lygiavertį dialogą. Juk gero specialisto jiems reikia ne mažiau nei jums gero atlyginimo.

Didinti mastą– įvertinti situaciją iš skirtingų pozicijų ir perspektyvų, kad galėtumėte palyginti ir suprasti jos reikšmę ne tik sau. Tai padeda abstrakčiai pažvelgti į situaciją, atmesti nereikalingas abejones ir emocijas.

Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kaip atrodo jūsų pokalbis dėl darbo draugų ar pažįstamų akimis, įmonės direktoriaus, miesto vadovo ar prezidento, orbitinės kosminės stoties akimis. Tai visai ne nuvertinimas, o svarbiausių, reikšmingiausių sąvokų, kurios yra itin svarbios, išryškinimas.

Priverstinis– Greitai įveikite problemą, nesusimąstykite apie smulkmenas, visada yra globalesnių problemų, į kurias reikia atkreipti dėmesį. Savo mintis ir emocijas turite „perjungti” valios pastangomis, kitaip nereikšmingos priežastys užgoš svarbesnius gyvenimo aspektus.

Pavyzdžiui, po pokalbio dėl darbo jums nereikės jaudintis savaitę, kol lauksite, kol darbdavys jums perskambins. Galite iš karto paklausti, ar paskambinsiu jums rytoj, kokį įspūdį apie mane susidarėte, kiek kandidatų turėjote, kodėl jie jūsų netenkino, kad sužinotumėte savo galimybes.

Nesvarbu, kaip stipriai save indoktrinuojate, įtikinėdami save, kad viskas gerai ir nėra pagrindo nerimauti, tikroji savikontrolė įmanoma tik tada, kai ją praktikuojate realioje aplinkoje. Savo psichiką taip pat galite lavinti ir stiprinti pratimais. Dar keli pokalbiai prieš svarbų ir atsakingą pokalbį gali būti susiję, panašiose srityse, kad suprastumėte darbuotojo bendradarbiavimo su darbdaviu specifiką.

1. Pasitikėkite žmonėmis– nesi dykumoje, niekas tavęs nevalgys.

2. Padėkite žmonėms– jie taip pat jaudinasi ir nori padaryti įspūdį.

3. Bendraukite negalvodami apie priežastis ir rezultatus, nes „Vienintelė tikra prabanga yra žmogiškojo bendravimo prabanga” (Antoine de Saint-Exupéry).