Ką daryti tėvams, kai vienerių metų vaikas nevaikšto?

Po pirmojo gimtadienio vaikui atsiveria visiškai nauja perspektyva, kai jis pradeda vaikščioti. Jo gebėjimų spektras nepaprastai išsiplečia, ir jis pereina nuo savęs pažinimo prie pasaulio pažinimo. Kurią jis suvokia kaip savo, o ne kaip išorinį pasaulį.

Tačiau vaikas gali nevaikščioti iki vienerių metų amžiaus. Kiek kritinė yra ši situacija, ar verta iš karto skambinti pavojaus signalu ir kur šiuo atveju yra vystymosi „norma”?. Apie tai ir kalbama šiame straipsnyje.

Galimos priežastys

Dauguma vaikų pradeda vaikščioti vidutiniškai dvyliktą gyvenimo mėnesį. Prieš šį įvykį reikėtų atlikti keletą parengiamųjų veiksmų. Jie nebūtinai turi būti, tačiau jų buvimas kūdikiui augant ir bręstant yra labai pageidautinas.Tai šie veiksmai:

1. Įvaldytas apvirtimas;

2. Jis sugeba gerai atsisėsti ir drąsiai sėdi;

3. Šliaužimas yra vikrus;

4. gali atsistoti ir vaikščioti su atrama.

Dabar reikia prisiminti, kokio amžiaus vaikas iš eilės išmoko visus šiuos įgūdžius. Jei visi arba kai kurie iš pirmiau išvardytų įgūdžių buvo įgyti vėliau nei jų bendraamžiai ir vėluojama nuo 4 iki 6 savaičių, tuomet jiems paprasčiausiai atėjo netinkamas laikas ir jie išeis per artimiausius 2-3 mėnesius.

Antrasis variantas – vaikas tiesiog bijo žengti pirmuosius žingsnius. Vaiką reikia atidžiai stebėti – gali būti, kad po kelių nesėkmingų kritimų vaikas praras norą vaikščioti savarankiškai.

Abiem atvejais problema išsprendžiama sistemingai lavinant vaikščiojimo įgūdžius. Vaiko rankos laikymas.

Kitas žingsnis nustatant priežastį ir sprendžiant problemą – išsiaiškinti, ar vaikas geba vaikščioti savarankiškai. Tai reiškia, kad vaikas geba savarankiškai stovėti prie atramos ir savarankiškai judėti žengdamas palei ją. Jei jis tai daro lengvai ir mokosi tai daryti, viskas yra normalu ir vaikas netrukus vaikščios. Jei net nebandoma to padaryti, tai turėtų kelti susirūpinimą ir gali būti priežastis kreiptis į gydytoją.

Tačiau prieš kreipiantis į gydytoją reikia išsiaiškinti keletą dalykų:

1. Suaugusieji neleidžia vaikui savarankiškai judėti po butą.

2. Kūdikis „paskirtas” lovoje, geriausiu atveju – lovytėje, ir visą laiką ten gyvena dėl įsivaizduojamos baimės dėl šaltų grindų, jų keliamo pavojaus ir higienos trūkumo.

3. Vaikas nėra „mokomas”, jį nuolat supa jo žaislai, o daiktai, į kuriuos jis rodo pirštu, jam iš karto duodami, nesuteikiant galimybės pabandyti juos savarankiškai „gauti”.

4. Nėra jokio kito stimulo ne tik atsikelti ar vaikščioti, bet net bandyti kalbėti. Viskas iš karto krenta į akis, o suaugusieji varžosi tarpusavyje, kad atspėtų kiekvieną jo norą.

Jei taip yra, turėsite keisti savo požiūrį į vaiko vystymąsi. Vaiko aplinka ir asmenybė turi lemiamos įtakos tam, kada vaikas pradės savarankiškai vaikščioti. Ramūs vaikai vaikščios vėliau, o tie, kuriems leidžiama tinginiauti, – daug vėliau. Mažyliai anksčiausiai pradeda savarankiškai vaikščioti.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei sąlygos, kad kūdikis galėtų savarankiškai judėti, yra įvykdytos, o kūdikis nebando atsisėsti ar pradėti ropoti, reikėtų kreiptis į gydytoją.Šiuo atveju priežastys gali būti:

1. Genetiniai aspektai dėl paveldimų ar įgytų vaiko organizmo pokyčių;

2. Prastas raumenų vystymasis;

3. Skeleto-raumenų sistemos raidos sutrikimai;

4. Smegenų problemos dėl įvairių judėjimo centrų ar smegenų ląstelių pažeidimų arba hipoksijos;

5. Netinkama arba prasta mityba.

Kai vaiko kojų raumenys yra silpni, bandydamas atsistoti jis remiasi rankomis. Skeleto-raumenų sistemos sutrikimai reiškia, kad vaikas sunkiai išlaiko pusiausvyrą, o tai vizualiai matyti iš to, kad vaikas sėdi kreivai. Moteris paprastai jau žino apie hipoksiją, nes ji išsivysto nėštumo metu. Kitos išvardytos priežastys gali būti nustatytos atlikus medicininę apžiūrą.

Koks yra medicininės apžiūros principas

Reikės apsilankyti pas gydytoją, kuris, be apžiūros, greičiausiai paskirs tyrimą ir būtinus tyrimus.

Fizinės apžiūros metu gydytojas, naudodamasis specialiomis centimetrų lentelėmis, įvertins vaiko ūgį, svorį, galvos ir krūtinės ląstos apimtį. Iš jų sudaromas „koridorius”, kuris procentais parodo, kiek vaikų yra identiškai fiziškai išsivystę kaip ir tiriamasis. Koridoriaus balai skirstomi į:

1. Vidutiniškai;

2. Aukščiau arba žemiau vidurkio;

3. Aukštas ir žemas;

4. netipiškai didelis ir netipiškai mažas.

Esant pastarajam, gydytojas paskirs išsamesnį vaiko tyrimą.

Antrasis apžiūros punktas – įvertinti kūdikio raidos harmoniją. Antropometriniai rodikliai nustatomi atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį. Paprasčiausias ir aiškiausias pavyzdys – svorio ir ūgio santykis, kuris reiškia, kad svoris gali būti arba per mažas vaiko ūgiui, arba, priešingai, per didelis. taip pat kūno dalių dydis viena kitos atžvilgiu, pvz., galvos apimtis per didelė, palyginti su krūtinės apimtimi ir vaiko ūgiu. Įvairios galimybės apskritai.

Išsamiai įvertinus bendrą fizinį išsivystymą, parengiama bendra medicininė išvada. Gali būti nustatyta, kad antropometriniai parametrai yra normalūs, o priežastis yra kita, arba kad yra disbalansas, pavyzdžiui, dėl viršsvorio. Esant bet kokiems pakitimams, gydytojas nustato jų priežastį ir, remdamasis tyrimų ir apžiūrų rezultatais, pateikia atitinkamas rekomendacijas.

Ką daryti, jei vaikas nevaikšto arba vaikšto labai blogai

Paskyrus gydymą, tėvai, pasikonsultavę su gydytoju, gali padėti šiam procesui.

Padėti vaikui greičiau ir savarankiškiau vaikščioti:

1. Šiame amžiuje pėdas reikia stiprinti ir masažuoti, geriausia, kad tai darytų profesionalus masažuotojas. Plaukimo pamokos puikiai stiprina raumenis ir didina raumenų tonusą.

2. Mokyti vaiką atsistoti, naudojant interjero daiktus ir baldus kaip atramą. Motyvuoti jį/ją pagyrimais, leisti jam/jai tai padaryti pačiam, be suaugusiojo pagalbos.

3. Prieš vaikui bandant savarankiškai atsistoti, niekada nebandykite jo pastatyti ant kojų ar mokyti vaikščioti.

4. Kai tik bandymai atsistoti taps reguliarūs, galite pradėti imti kūdikį už rankų ir taip jį „vedžioti” po kambarį ar žaidimų aikštelę. Iš pradžių turėsite jį tvirtai laikyti už abiejų rankų, paskui – tik už vienos. Po keleto užsiėmimų, kai kūdikio pasitikėjimas savimi taps akivaizdus, laikykite kūdikį tik už pirštų ir galiausiai paleiskite.

5. Palikite kūdikį, laikydamiesi už atramos šalia savęs, išskleiskite rankas, parodykite padrąsinimą šypsena ir meiliai paraginkite jį savarankiškai eiti link suaugusiojo. Visada fiksuokite pažangą, pagirkite ir niekada neišreikškite agresijos, o juo labiau nebauskite vaiko, jei jis nesuspėja.

Apsvarstykite, kaip motyvuoti vaiką. Gali padėti nedidelės gudrybės, pvz., galite padėti žaislus ant kėdės ar sofos, tam tikru atstumu nuo vaiko, ir paprašyti, kad vaikas juos paduotų jums. Pirmus kelis kartus turite jam padėti.

Šiame etape geriausia kuo mažiau vaikščioti su kūdikiais. Jei jis verkia ir bando įtikinti suaugusįjį, kad šis jį pavėžintų, verta pagalvoti, kaip atitraukti jo dėmesį kitais dalykais. Galite surengti mėgstamo žaislo, kurį prieš tai paslėpė suaugusieji, paiešką. Paiešką reikia atlikti pėsčiomis, žinoma, tupint ant savo kojų. Jei norite iškart atitraukti jų dėmesį, galite pabandyti nukreipti dėmesį į kokį nors bute esantį daiktą.

Pasivaikščiojimas žaidimų aikštelėje yra puiki pagalba. Kai vaiką gali įkvėpti kiti jo amžiaus vaikai. Žmogus išlieka socialine būtybe, todėl jo prigimtis yra tokia, kad jis nori mėgdžioti savo bendraamžius.

Tačiau šioje situacijoje nebūtina naudotis vaikštynės pagalba. Vaikas greitai prie jų pripras, bus sunku jų atsisakyti, o diena, kai pradės vaikščioti savarankiškai, tik atitolins. Kaip pagalbinę priemonę vaikui galima įsigyti tolokarą. Šis universalus žaislas tikrai sudomins jaunąjį tyrinėtoją ir padės jam mokytis vaikščiojimo įgūdžių, nors jo nereikėtų per daug naudoti.

Suaugusieji neturėtų pernelyg susikoncentruoti ties momentu, kai vaikas pagaliau pradeda savarankiškai vaikščioti. Suaugusiajam reikia pagalbos ir paramos, rūpesčio ir pagyrimo. Skubėjimas ir susierzinimas vaikui tik pakenks.

Šis straipsnis parengtas pagal knygas: Esakov S.. „Amžiaus anatomija ir fiziologija”, Andrejus Kurpatovas, „Laimingas vaikas. universalios taisyklės „ir mokytojų darbo medžiaga bei Solnyško vaikų namų rK domsolnyshko darbuotojų ugdymo praktika.kz/o-nas/o-detskom-dome/.