Ką vaikas turėtų žinoti ir gebėti daryti prieš mokyklą

Laikai sparčiai keičiasi, keičiasi mokyklų mokymo programos, kurios nuolat tampa sudėtingesnės ir kelia vis didesnius reikalavimus „kandidatams” į 1 klasės išsilavinimą.

Tačiau žmogaus smegenys, jų vystymasis, formavimasis ir fiziologija nesikeičia šimtus ar tūkstančius metų. Neįmanoma peršokti amžiaus tarpsnio, nepakenkiant visapusiškam vaiko vystymuisi. Todėl tikslinga ieškoti ir rasti kompromisą tarp mokyklos reikalavimų ir vaiko gebėjimų.

Svarbu prisiminti, kad ir kaip gerai vaikas būtų pasirengęs, mokykla privalo jį priimti ir mokyti. Visi reikalavimai yra savanoriški, o vidurinis išsilavinimas šalyje, laimei, išlieka privalomas. Tačiau vis tiek reikia dirbti saikingai, nedarant pernelyg didelio spaudimo vaikui, kad jis būtų pasirengęs mokyklai.

Mokyklinio amžiaus pradžios ypatumai

Prieš pat einant į mokyklą, nuo septynerių iki dešimties metų, vaiko protas susiduria su didžiuliu atradimu. Septynerių metų vaikas sužino, kad turi jausmus. Tai gali atrodyti keista, tačiau tai patvirtina daugybė mokslinių tyrimų.

Jausmai, kuriuos jis visada jautė, bet tik sulaukęs septynerių metų suprato, kad juos jaučia. Šiame amžiuje vaikas taip pat pradeda suvokti ir kalbėti apie „man liūdna”, „aš džiaugiuosi”, „aš nusivylęs” ir kitus panašius jausmus. Vaikas suvokia, kad visi šie jausmai kyla jo viduje ir kad vyksta refleksija. Tai vis dar paviršutiniška, tačiau tai yra pirmoji patirtis, kai pažvelgiama „į savo vidų”.

Vienas iš svarbių dalykų, susijusių su šiuo amžiumi, yra tai, kad suaugusieji turėtų išmokyti vaiką teisingai klasifikuoti savo jausmus. Jei nepadėsite savo vaikui, jam gali išsivystyti ribinio pobūdžio psichikos sutrikimai. Gana išsamiai šią temą aiškina psichologė Eugenija Streleckaja.

Neatsitiktinai būtent šiame amžiuje vaikas iš tikrųjų pradeda suvokti, kad aplink jį yra „kitų žmonių”, nes būtent jų buvimas ir sąveika su jais sukelia atsaką, t. y. šiuos jausmus. Kažkas jiems patinka ir patinka, kažkas juos erzina, o kažkas tiesiog gąsdina. Natūralu, kad vaikas žinojo apie jį supančių žmonių buvimą, tačiau jis juos vertino kaip savo pasaulio papildymą, o pradinėje mokykloje jis supras jų visišką savarankiškumą ir būtinybę su juo skaitytis.

Kai vaikui sukanka septyneri metai ir jis pradeda lankyti mokyklą, jis patenka į kitą pasaulį. Jei anksčiau jis turėjo tik vieną teisėją, paprastai tėvus, tai dabar jam teks susidurti su mokytojais. Mokytojai pradės jį vertinti, o jų vertinimai turės įtakos tėvų požiūriui. Šis suvokimas yra netikėtas vaiko psichikai. Antrasis tikslas – priartinti jį prie bendraamžių. Čia jis ras ne tik draugystę ir pirmuosius meilės jausmus, bet ir neteisybę, kartais žiaurumą ir konfliktus.

Priimti visus šiuos žmones, kurie sudaro tą pačią visuomenę, paklusti jos taisyklėms, neprarandant savojo „aš”, yra pagrindinė vaiko psichologinio parengimo mokyklai aplinka.

Reikalavimai žinioms apie save ir aplinkinį pasaulį

Bendras kasdienio žmogaus gyvenimo klausimų supratimas yra natūralus reikalavimas vaikui, kuris pradeda išeiti iš šeimos rato ir įsilieti į visuomenę. Taigi, esant normaliam artimų suaugusiųjų požiūriui į vaiką, jis lengvai įgis šių žinių.

Tai vaikas turėtų žinoti prieš eidamas į mokyklą:

1. Vardas, tėvavardis, pavardė, gimimo data ir amžius, taip pat F… tėvai ir artimi giminaičiai, tėvų amžius ir jų profesija.

2. Tai suvokdamas vaikas nustebina savo psichinę būseną, tačiau taip pat atpažįsta savo namų adresą, miesto (kaimo), kuriame gyvena, pavadinimą, sostinę.

3. Metų laikai, mėnesiai, jų skaičius ir seka, savaitės dienos ir dienos dalys. Gebėti apibūdinti su metų laikais susijusius reiškinius ir įvardyti su metų laikais susijusius mėnesius.

4. Pagrindinės spalvos ir geometrinės figūros.

5. Pagrindinės žmonių profesijos ir su kuo jos susijusios.

6. Gyvūnai, paukščiai, vabzdžiai ir jų skirtumai – plėšrūnai ir žolėdžiai, naminiai ir laukiniai ir t. t..

7. Augalai ir jų skirtumai. – krūmai, medžiai, žolė, gėlės, laukiniai augalai, uogos, sodas, daržas, jų pavadinimai ir kt.

8. Kaip orientuotis erdvėje – „dešinė-kairė”, „aukštyn-žemyn”, „priekyje-atgal” ir t. t..

9. gebėti tvarkingai apsirengti, nusirengti ir sulankstyti daiktus.

Visa tai neturėtų būti pamiršta auklėjant vaiką. kartais viską papasakoti ir parodyti bei paklausti, ko jie išmoko. Laiku užpildykite spragas.

Su mokymusi susiję žinių reikalavimai

Reikėtų dar kartą pabrėžti, kad šie reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio ir jais siekiama, kad vaikui būtų lengviau mokytis pačiam. Tačiau tikslas nėra palengvinti darbą tariamai Mar Ivanovnai, kuri mokys vaiką pradinėse klasėse. Pelėda neturėtų būti „ištraukta ant žemės rutulio”, kad atitiktų pedagoginius lūkesčius dėl „paruošto genijaus” pirmoje klasėje. Šūkis: „Daryk, ką privalai, ir kas bus, tas bus!”, šiuo atveju yra gana svarbi.

Vaiko suvokimas apie būsimą mokymąsi mokykloje neturėtų asocijuotis su sunkiu, ilgus metus trunkančiu sunkiu darbu, skirtu žinioms įgyti „laužant galvą”. Ruošiantis mokykliniams dalykams geriau būti lojaliam ir tolerantiškam vaikui, o ne nuolat besikeičiančių mokyklinių programų reikalavimams.

Dabar apie reikalavimus.

Piešimas ir amatų kūrimas:

1. pieštukais, flomasteriais, dažais su teptukais;

2. Paveikslėlių šešėliavimas nepažeidžiant kontūro

3. gebėjimas tiksliai nuspalvinti sudėtingus raštus;

4. gebėjimas reguliuoti teptuko ar pieštuko jėgą ir keisti rankos kryptį pagal vaizdo formas;

5. Tikslus modelio kopijavimas;

6. savarankiškai sudėlioti paveikslėlį iš dėlionės;

7. mokėsite pagal šabloną kurti konstruktoriaus rinkinio modelius;

8. gebėjimas žirklėmis iškirpti sudėtingas figūras popieriaus lape

9. laisvos formos ir raštų aplikacijos.

Dėmesys ir atmintis:

1. sugebėti susikaupti ties užduotimi 30-40 minučių ir neblaškyti dėmesio;

2. rasti skirtumus tarp objektų ar paveikslėlių, 6-8 elementai;

3. gebėjimas vienu metu regėjimo lauke laikyti 8-10 objektų;

4. gebėti įsiminti 8-10 paveikslėlių ar objektų, rodomų tam tikru laiko intervalu

5. įsiminti 8-10 žodžių.

Logika ir mąstymas:

1. gebėti nustatyti ir paaiškinti paveikslėliuose esančius neatitikimus

2. gebėti rasti skirtumą tarp reiškinio ir objekto ir jį paaiškinti;

3. Logiškai apskaičiuoti iš duoto objektų rinkinio papildomą objektą ir pagrįsti jo pasirinkimą;

4. gebėti nustatyti įvykių seką ir logiška seka atpasakoti tekstą

5. sudaryti trumpus kelių sakinių pasakojimus pagal pasiūlytą paveikslėlį;

6. gebėti kalbėti apie savo pomėgius ir mėgstamus užsiėmimus.

Išvardyti įgūdžiai yra savaime suprantami ir aiškūs. Toliau aptariami galimi ikimokyklinio rengimo niuansai.

Kai kurių ikimokyklinukui rekomenduojamų disciplinų niuansai ir ypatumai

Jei visa tai tėvai gali atlikti savarankiškai. Arba jie gali būti patikrinti, jei vaikas išmoksta šias žinias kur nors raidos studijoje ar vaikų darželyje, tada reikia paaiškinti atskirus punktus.

Pavyzdžiui, skaitymui reikalingos tam tikros taisyklės, leidžiančios vaikui ateityje gerai įvaldyti šį įgūdį. Jei vaikas mokomas neteisingai, jį gali tekti mokyti iš naujo, dėl to jis patiria papildomą stresą ir nepasitiki suaugusiųjų autoritetu. Tie patys dalykai yra ir kituose klausimuose, apsvarstykite juos.

Tarimas ir kalbos raida,– yra raštingumo, t. y. skaitymo ir rašymo, įgijimo pagrindas. Vaikas privalo:

1. aiškiai tarti garsus (jei kyla problemų dėl tarimo, reikėtų kreiptis į logopedą);

2. turi gerą artikuliaciją;

3. Gebėti išryškinti tam tikrą garsą žodyje ir rasti jo vietą žodyje;

4. nustatyti garsų skaičių ir seką trumpuose žodžiuose: „katė”, „namas” ir t. t..;

5. žodžių tarimas skiemenimis.

Norint padėti vaikui išmokti šį dalyką, būtina skaityti kartu su juo ir aptarti tai, ką jis perskaitė. Išmokyti vaiką aiškiai ir nuosekliai reikšti mintis, apibūdinti tai, ką perskaitė. Jūsų vaiką visada reikėtų skatinti aiškiau papasakoti apie tai, ką perskaitė, paaiškinti detales ir paklausti jo nuomonės.

Matematikos ir skaičiavimo gebėjimai, pageidautina, kad vaikas

1. gebėti suskaičiuoti bent iki 20;

2. turėti pagrindinių skaičiavimo įgūdžių;

3. Turėti pagrindinių aritmetikos žinių.

Kad įsisavintumėte matematinę išmintį ir skaičius, turite kartu su vaiku skaičiuoti namų apyvokos daiktus, paukščius, automobilius ir apskritai viską, ką tik galite gauti į rankas. Susidūrę su galimybe išspręsti paprasčiausią pavyzdį, galite paraginti vaiką jį išspręsti, pavyzdžiui, „Aš turiu vieną saldainį, o tu turi tris”. Kiek jų yra?”. Be aritmetikos, jis moko vaiką klausytis, o tai labai padeda mokytis.

Be to, būtina mokyti vaiką rašyti skaičius, kartu su juo statant juos iš akmenukų, piešiant lazdele smėlyje ir naudojant tradicinį metodą – pieštuką ir popierių.

Smulkiosios motorikos įgūdžių ugdymas. Šie įgūdžiai yra svarbiausi mokantis rašyti, tačiau tai net nėra svarbiausia. Naujausi tyrimai rodo, kad jis taip pat turi įtakos abstraktaus mąstymo ir atminties vystymuisi. Vaikas turės:

1. taisyklingai laikyti rašiklį, pieštuką ir teptuką;

2. žinoti, kaip reguliuoti slėgį ir polinkį.

Norint tobulinti ir ugdyti įgūdžius, būtina modeliuoti ir kurti rankdarbius. Šiais laikais netrūksta materialinės paramos rankdarbiams.

Skaitymas(Grįžtant prie šio klausimo pradžios). Ar skaityti, ar ne, ar vaikas turėtų mokėti skaityti prieš eidamas į mokyklą, ar ne?

Net tarp mokytojų nėra vienareikšmiškos pozicijos. Tačiau šiuolaikinėje mokykloje abėcėlės mokymuisi skiriama nedaug laiko. Todėl į kiekvieną atvejį reikėtų žiūrėti individualiai:

1. Jei vienas iš tėvų ar jam artimas asmuo šeimoje, geba pasinaudoti savo pedagoginiais gabumais ir žaismingais būdais, neįkyriai ir linksmai mokyti vaiką raidžių ir taisyklingai jas sudėti į skiemenis, o paskui į žodžius – smagiai praleisti laiką. Šis įgūdis pravers ateityje ir suteiks vaikui gerą mokymosi pradžią;

2. Tačiau jei taip nėra, į įvairių mokymo centrų pasiūlymus mokyti vaiką skaityti reikėtų žiūrėti labai atsargiai ir atidžiai. Tik turėdami patikimų liudytojų liudijimus apie jų profesionalumą, turėtumėte patikėti jiems mokyti savo vaiką, o tada turite asmeniškai patikrinti, ar jūsų vaikas mokosi teisingai skaityti. Jei tėvams sunku atlikti šį testą, geriau jo neatlikti. Mokytojas mokykloje gali išmokyti vaiką taisyklingai skaityti, o jei jis atėjo į mokyklą nemokėdamas skaityti, ką gi – tada geram mokytojui teks gerokai padirbėti;

3. Daug svarbiau yra išmokyti vaiką skaityti. Norėdami tai padaryti, turite jam skaityti daugiau gerų ir tinkamų knygų ir istorijų. Aptardami juos su juo, prašydami papasakoti, atsakydami į jo klausimus ir klausdami.

Ko reikia išmokti?

Žmonija sukūrė mokyklą būtent tam, kad mokytų vaikus įvairių dalykų. Nuolatinės reformos ir mokymosi programų svyravimai yra našta artimiausiems žmonėms – tėvams. Tačiau vis dėlto – tėvų užduotis ir tikrosios jų galimybės yra kitoje plotmėje.

Aukščiausias ugdymo sėkmės lygis, kurio turėtų siekti tėvai, yra ugdyti savimi pasitikintį, aktyvų, savarankišką, atsakingą, rūpestingą ir geranorišką asmenį. Žmogus – kuris supranta savo vertę ir oriai išgyvena gyvenimą.

Apie tai turi galvoti tėvai, o mokykla yra tik dar vienas laiptelis į suaugusiųjų gyvenimą. Ne visos čia įgytos žinios bus vertingos ateityje. Vaiko rengimo mokyklai pagrindas turėtų būti tikėjimas jo gebėjimais ir unikalumu. Būtent šis tėvų tikėjimas padeda ir motyvuoja vaikus siekti sėkmės, įskaitant mokymąsi.

Straipsnis parengtas remiantis L.. Vygotskis, Mąstymas ir kalba; A. ✅ Kourpatovas, „Laimingas vaikas”, L. Božovičius..”Asmenybės formavimosi problemos: rinktiniai psichologiniai darbai”; medžiaga iš interneto svetainių ir tėvų forumų bei RK „Solnyško” vaikų globos namų „Solnyško” darbuotojų edukacinė praktika.kz/o-nas/o-detskom-dome/.