*Pagal redaktorių nuomonę – geriausiųjų apžvalga. Dėl atrankos kriterijų. Ši medžiaga yra subjektyvi, neskirta reklamai ir nėra pirkimo vadovas. Prieš perkant būtina specialisto konsultacija.
Ilja Repinas, vienas žymiausių XIX-XX a. rusų dailininkų, puikus realizmo tapybos atstovas. Repinas gimė Charkovo srities Čugujevo mieste ir pradėjo piešti ankstyvoje vaikystėje. Sulaukęs penkiolikos metų, jis mokėsi pas ikonų tapytoją, po to kelerius metus tapė kaimo bažnyčias. Susitaupęs pinigų studijoms, jis išvyko į Sankt Peterburgą ir 1871 m. baigė Dailės akademiją. Didžiąją kūrybinio gyvenimo dalį Repinas praleido Vilniuje ir Sankt Peterburge.
Dailininkas pirmenybę teikė žanrinei tapybai, istorinėms scenoms ir portretams. Jo paveikslai išsiskiria detalumu vaizduojant kasdienybės scenas, subtiliu psichologizmu, giliu emociniu turiniu, juose paliečiami įvairūs žmonių ir visos visuomenės gyvenimo aspektai. Šiandien Repino kūryba plačiai žinoma ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje. Siūlome dešimt garsių didžiojo rusų tapybos meistro darbų.
10 garsiausių Repino paveikslų
| Nominacija | sėdynė | Pavadinimas | įvertinimas |
| Garsiausių Repino paveikslų apžvalga | 10 | Kompozitoriaus Modesto Musorgskio portretas | 4.1 |
| 9 | 1901 m. gegužės 7 d. įvyko iškilmingas Valstybės tarybos posėdis | 4.2 | |
| 8 | Išlydėjimas | 4.3 | |
| 7 | Procesija Kursko srityje | 4.4 | |
| 6 | Šventasis Mikalojus iš Miros išgelbėjo tris nekaltus nuteistuosius nuo mirties | 4.5 | |
| 5 | Kazokai rašo laišką Turkijos sultonui | 4.6 | |
| 4 | Jie nesitikėjo | 4.7 | |
| 3 | Sadko | 48 | |
| 2 | Ivanas Baisusis ir jo sūnus Ivanas | 4.9 | |
| 1 | Burlakai prie Volgos | 5.0 |
Kompozitoriaus Modesto Musorgskio portretas
Įvertinimas: 4.1
Nutapytas prieš pat mirtį, kai kompozitorius gulėjo ligoninėje. Repinas keturias dienas praleido ligoninės palatoje kurdamas portretą. Nepaisant tokio rekordinio laiko, jam pavyko puikiai perteikti Musorgskio charakterį ir jo veido bruožus, ir tai patvirtino visi jį asmeniškai pažinoję žmonės. Be liūdesio ir susimąstymo, kompozitoriaus žvilgsnis atskleidžia vidinę stiprybę ir turtingą vidinį pasaulį. Tačiau menininkas nesiekė pagražinti tikrovės. Susivėlę plaukai, raudona nosis, gilūs ratilai po akimis – visa tai atitinka iki baltosios karštinės save privedusio žmogaus būseną. Repinas parodo kontrastą tarp Musorgskio genialumo ir jį apėmusio fizinio silpnumo. Drabužiai nėra labai detalūs, fonas beveik vientisas, todėl visas dėmesys sutelkiamas į kompozitoriaus veidą ir jo emocijas.
1901 m. gegužės 7 d. iškilmingas Valstybės tarybos posėdis
Įvertinimas: 4.2
Repinas šią drobę nutapė Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II užsakymu Valstybės tarybos įkūrimo šimtmečio proga. Jame vaizduojamas seansas Sankt Peterburgo Marijos rūmuose. Imperatorius, svarbūs valstybės veikėjai ir sekretoriai įteikia jubiliejinius apdovanojimus. Paveikslo tapymo metu dailininkas jau buvo garsus ir buvo Sankt Peterburgo dailės akademijos profesorius. Tačiau dėl stipraus dešinės rankos skausmo Repinui būtų buvę sunku dirbti vienam, todėl jam padėjo mokiniai: Ivanas Kulikovas ir Borisas Kustodijevas. Beveik devynių ir keturių metrų dydžio monumentali drobė buvo kuriama trejus metus. Repinas padarė daug interjero eskizų, naudojo fotoaparatą ir sukūrė šešiasdešimt individualių portretų studijų. Galiausiai, nepaisant paveikslo apimties, kiekvienas dalyvis yra ryškiai pavaizduotas kaip asmenybė. Ne mažiau talentingas ir renginio koloritas – raudonos, juodos ir aukso spalvų gausą dailininkas kompensuoja turtinga atspalvių ir atspalvių palete.
Naujokų palydėjimas
Įvertinimas: 4.3
Po to, kai Ilja Repinas susipažino su meno mecenatu Savva Mamontovu, jis dažnai leisdavo laiką Mamontovui priklausiusioje Abramcevo sodyboje. Keliaudamas ten su šeima, dailininkas mėgo vaikščioti po kaimą ir stebėti valstiečių gyvenimo būdą. Tuomet jam kilo mintis nutapyti jaudinančią jauno šauktinio atsisveikinimo su šeima akimirką. Paveikslas alsuoja nerimu ir melancholija. Gedinčiųjų veidai aiškiai perteikia neviltį, tarsi jie suprastų, kad gali jo daugiau niekada nebepamatyti. Ir nenuostabu, nes tuo metu jis jau keliolika metų tarnavo kariuomenėje, be to, vyko Rusijos ir Turkijos karas, tad jų baimės buvo nepagrįstos. Centrinės drobės figūros išryškinamos ryškios šviesos pagalba. Jų drabužiai, arklio traukiama karieta ir kaimo pastatai nupiešti detaliai ir su Repinui būdingu tikslumu.
Procesija Kursko srityje
Įvertinimas: 4.4
Šis didelės apimties kūrinys buvo sukurtas po to, kai dailininkas apsilankė Kursko srityje, kur matė didingą procesiją su Dievo Motinos ikona. Taip pat įkvėpimo semdamasis Repinas lankėsi Černigove, kur stebėjo procesiją iš Trejybės vienuolyno. Drobėje pavaizduotoje procesijoje dalyvauja įvairių klasių žmonės, o bažnyčios tarnai ir aristokratija nesimaišo su paprastais žmonėmis – to neleidžia padaryti ant kalno sėdintys uriadnikai. Procesiją ant drobės sudaro įvairių visuomenės sluoksnių žmonės. Bažnyčios atstovai ir miesto didikai nesimaišo su paprastais žmonėmis – tam trukdo kavaleristų bičai. Ypač atkreiptinas dėmesys į jauną garbanius su kulka, kuris užstoja sau kelią lazda, bet vis tiek kryptingai eina link stačiatikių relikvijų, matyt, tikėdamasis stebuklingo išgydymo. Iš viso ant drobės pavaizduota daugiau kaip 70 skirtingų personažų. Repinas neatsitiktinai pasirinko iškirstų medžių kelmų peizažą, nes protestavo prieš agresyvų miškų kirtimą ir išnaudojimą. Visuomenei pristatytą paveikslą kritikai įvertino labai palankiai ir pavadino vienu brandžiausių dailininko darbų.
Šventasis Mikalojus iš Miros išgelbėjo tris nekaltus nuteistuosius nuo mirties
Įvertinimas: 4.5
Repinui nutapyti Mikalojaus Stebukladario paveikslą iš pradžių užsakė vienuolyno abatė. Pamažu jis taip pamėgo šią temą, kad nutapė šedevrą, kurį iš „Itinerantų” parodos iš karto nupirko caras Aleksandras III. Siužeto pasirinkimui įtakos turėjo ankstesnė Levo Tolstojaus polemika dėl mirties bausmės panaikinimo Rusijoje. Paveiksle pavaizduotas Mikalojus iš Miros, kaip jis ketina atimti kardą iš kaceto, kad šis negalėtų įvykdyti egzekucijos. Prieš tai Nikolajus buvo išvykęs, bet sužinojęs, kad papirktas miesto valdytojas nuteisė mirti tris nekaltus vyrus, jis nedelsdamas grįžo į Miros miestą ir drąsiai sustabdė neteisybę. Labiausiai į akis krinta kontrastas tarp pasitikinčio savimi ir nenuilstančio stebukladario Nikolo ir nustebusių bei suglumusių kitų paveiksle esančių žmonių veidų. Vėliau Repinas nutapė mažesnę drobės versiją vienuolynui.
Zaporožė rašo laišką Turkijos sultonui
Įvertinimas: 4.6
Ilja Repinas pirmą kartą išgirdo istoriją apie laišką, kurį Zaporožės sūduvių kazokai parašė atsakydami į turkų sultono ultimatumą, lankydamasis pas savo draugą, istoriką Dmitrijų Javornickį, kuris saugojo XVIII a. datuojamo laiško kopiją. Tapytojas labai susidomėjo šia istorija ir nusprendė ją panaudoti savo naujam paveikslui. Jame tiesiogiai vaizduojamas nepadoraus ir įžeidžiančio atsakymo rašymo procesas, kurį, pasak legendos, kazokai išsiuntė Osmanų imperijos valdovui. Dailininkas kruopščiai išstudijavo ukrainiečių kazokų kultūrą ir sukūrė įdomią ir gyvą sceną, o ginkluotė ir apranga yra istoriškai tiksli. Paveikslas buvo labai gerai įvertintas Rusijoje ir keliose užsienio parodose.
Nelaukė
Įvertinimas: 4.7
Šio motyvo idėja Repinui kilo 1883 m., kai jis buvo savo sodyboje už Sankt Peterburgo. Tautininkų ir jų amnestijos klausimas tuo metu buvo aktuali tema, nes daugelis politinių kalinių buvo paleisti anksčiau laiko. Paveiksle vaizduojamas staigus vieno iš tremtinių sugrįžimas, kai kiekvienas iš kambaryje esančių šeimos narių skirtingai reaguoja į jo atvykimą. Prie pianino sėdinčios moters ir prie stalo sėdinčio berniuko veiduose matyti džiaugsmas, matyt, žmonos ir sūnaus. Mergaitė žiūri į jį suglumusi; ji tikriausiai dar neatpažino savo tėvo sename, kankinančiame vyre… Pirmame plane pavaizduota pagyvenusi kalinio motina, sustingusi iš nuostabos. Abejingas pagrindinio veikėjo veidas, kuris, atrodo, nėra tikras, ar bus priimtas, taip pat suteikia paveikslui dramatiškumo. Dailininkas bandė nukopijuoti šią detalę tris kartus, kol pasiekė norimą efektą. Įsidėmėtina, kad kambarį puošia Taraso Ševčenkos ir Nikolajaus Nekrasovo, kurie tuo metu buvo susiję su Liaudies valia, portretai.
Sadko
Įvertinimas: 4.8
Repinas šį pasakų motyvuotą paveikslą nutapė 1876 m. keliaudamas į Paryžių. Sadko paveikslas savitai atspindi dailininko požiūrį į madingas impresionizmo tendencijas XIX a. Europos mene. Šioje istorijoje Novgorodo pirklys Sadko apsilankė pas jūrų carą ir buvo priverstas jį linksminti grodamas arfa. Submarinų caras nusprendė pasilikti talentingą muzikantą sau ir ištekino jį už vienos iš savo dukterų. Tačiau Sadko nekreipia dėmesio į gausiai apsirengusias ir pasipuošusias gražuoles, pirmenybę teikdamas tolumoje stovinčiai rusų valstietei. Pasak istorijos, šis sprendimas padėjo jam ištrūkti iš povandeninės nelaisvės ir grįžti į gimtąjį kraštą. Dailininkas stengėsi pasiekti visišką vandens ir jūros faunos atstovų atvaizdo autentiškumą, dėl to studijavo jūros dugno atlasus ir lankėsi Berlyno akvariume… Sadko atvaizdą sukūrė dailininkas Viktoras Vasnecovas, atvykęs į Paryžių Repino kvietimu. Paryžiaus salone eksponuota drobė nesulaukė didelio dėmesio, tačiau greitai išpopuliarėjo Rusijoje.
Ivanas Baisusis ir jo sūnus Ivanas
Įvertinimas: 4.9
Teigiama, kad paveikslą įkvėpė kruvini 1881 m. įvykiai, caro Aleksandro II nužudymas ir vėliau įvykdyta liaudies pasipriešinimo egzekucija. Paveiksle vaizduojama scena, kurioje Ivanas Baisusis, atgailaudamas už savo baisų poelgį, glaudžia prie savęs mirštantį sūnų ir bando uždengti kraujuojančią žaizdą jo galvoje. Nevilties apimtas pamišęs autokrato veidas yra centrinis kompozicijos taškas. Žmogžudystės ginklas, raudoni kilimai ir apversti baldai pirmame plane sustiprina paveikslo dramatizmą. Atsisakęs iš karto pristatyti paveikslą plačiajai visuomenei, Repinas pirmiausia jį parodė savo draugams dailininkams, kurie ir pasibaisėjo, ir susižavėjo šiuo kūriniu. Valstybininkams ši tema vis dėlto nepatiko – caras Aleksandras III asmeniškai uždraudė ją eksponuoti parodose. Tačiau po kelių mėnesių cenzūra buvo panaikinta dailininko Aleksejaus Bogoliubovo užtarimu.
Burlakai prie Volgos
Įvertinimas: 5.0
„Burlakai prie Volgos” buvo ryškus kontrastas tradicinei akademinei tapybai ir vienas iš tuo metu rusų dailėje besiformuojančio realizmo simbolių. Repinas tapė Burlakus sunkiai dirbdamas iš gyvenimo. Jis asmeniškai pažinojo daugelį personažų, todėl galėjo pavaizduoti kiekvieno žmogaus individualumą, o ne beveidę žmonių grupę drobėje. Kompozicija kuriama taip, kad į žiūrovą nukreiptos figūros neužgožtų viena kitos. Nors siužetas neša tam tikrą socialinę žinutę neteisybės tema, daugiausia dėmesio skiriama žmonėms, kurių kiekvienas turi savo sudėtingą gyvenimo istoriją. Jų pavargę veidai išreiškia skirtingas emocijas: vieni susitaikė su likimu, kiti filosofiškai rūko pypkę, o treti dėl nepatyrimo ketina atsisakyti diržų. Suplyšę jūreivių drabužiai kontrastuoja su giedru mėlynu dangumi ir tvarkingais laivo korpuso kontūrais. Tai buvo pirmasis paveikslas, kuris atkreipė Repino dėmesį, ir daugelis meno kritikų jį laiko geriausiu dailininko darbu.
Kuriuos iš Repino paveikslų laikote labiausiai įsimintinais ir kodėl?
Kokie kiti Repino paveikslai vertimi pamatyti, jei jau šie 10 yra tokie žinomi?
Kokie yra šitų 10 garsiausių Repino paveikslų ir kur galima juos pamatyti?
Vladimiras Repinas buvo garsusis rusų tapytojas, todėl jo darbai yra išskirtiniai ir gerai žinomi visame pasaulyje. Tarp jo garsiausių paveikslų yra „Burlaivio valdytojas”, „Ilgalaikė atostogų diena”, „Savitasis ir svečias” ir „Burlaivis”. Šiuos paveikslus galima pamatyti Puskinų muziejuje Maskvoje, Eremitaže Sankt Peterburge, Taidegalerijoje Londono nacionaliniame muziejuje bei daugelyje kitų pasaulyje esančių meno muziejų. Repino kūryba išlieka gyva ir neįkandama iki šių dienų, dėl savo unikalumo ir išskirtinio stiliaus.