15 garsiausių Aivazovskio paveikslų

Ivanas Aivazovskis – garsus XIX a. rusų tapytojas, vienas žymiausių tapytojų tapybos istorijoje. Per savo ilgą gyvenimą jis nutapė apie šešis tūkstančius paveikslų, iš kurių daugiau nei keturi tūkstančiai buvo skirti jūrų tematikai. Nuo pat Aivazovskio vaikystės, kuri prabėgo Feodosijos uostamiestyje, jūra jam buvo neišsenkantis įkvėpimo šaltinis. Gyvenimo metais dailininko darbai buvo labai populiarūs, o jo vardas buvo žinomas ne tik Rusijos imperijoje, bet ir daugelyje Europos šalių bei Artimuosiuose Rytuose. Įdomu, kad Aivazovskis labai retai tapė iš natūros, o mieliau ant drobės perkeldavo savo jūros peizažų viziją. Kai kuriuos jo šedevrus galima pamatyti Rusijos muziejuje ir Tretjakovo galerijoje, tačiau dauguma jų yra Feodosijos Aivazovskio galerijoje. Šio menininko kūryba turėtų būti įtraukta į akiratį visiems, kurie bent šiek tiek domisi vaizduojamaisiais menais. Šioje rinktinėje – 15 žymiausių šio meistro paveikslų.

Garsiausi Aivazovskio paveikslai

Banga

Įvertinimas: 5.0

Aivazovskio paveiksle „Banga” vaizduojama audringa jūra žiemos dieną; labiausiai akį traukia kylanti banga, kuri netrukus užlies skęstantį laivą, ir trapi valtis, pilna bėgančių jūreivių. Paveikslas persmelktas neįtikėtinos jūros gamtos stiprybės ir fatališko saujelės žmonių bejėgiškumo siautėjančių stichijų akivaizdoje jausmo. Ypatingą dramatizmą jai suteikia pirmame plane pavaizduoti žmonės, pagaliau pagavę vaiduoklišką viltį, kurią teikia dar nenuskendusio stiebo nuolaužos.

Paveikslui būdinga gana siaura tonų gama, jame daug dėmesio skiriama smulkioms detalėms, tokioms kaip tirštos putos ir žaibų atspindžiai ant kylančių bangų keterų. Paslėpta horizonto linija ir grėsmingi švininiai debesys, kabantys žemai virš vandens, puikiai perteikia neišvengiamos nelaimės įspūdį.

Chaosas

Įvertinimas: 4.9

„Chaosas” laikomas žymiausiu Aivazovskio kūriniu religine tematika. Tapytojas tuo metu gyveno Italijoje ir tobulinosi kurdamas Venecijos jūros peizažus. Žinia apie paveikslą greitai pasiekė Vatikaną ir juo susidomėjo pats popiežius Grigalius XVI. Už paveikslą „Chaosas” rusų tapytojas buvo apdovanotas pontifiko aukso medaliu, o po to pontifikas pareiškė norą įsigyti paveikslą… Tačiau Aivazovskis atsisakė mokėti ir tiesiog padovanojo drobę Vatikano muziejui.

Akivaizdu, kad dailininkas rėmėsi bibline pasaulio sukūrimo legenda, pagal kurią „žemė buvo beveidė ir tuščia…”… Dievo Dvasia sklando virš vandens”. Chaosas vaizduojamas kaip nevaldomos ir banguojančios bangos ir audros debesys, iš kurių vienas yra paslaptinga tamsi figūra. O virš jų – švytintis Dievo siluetas su išskėstomis rankomis, jo sklindanti šviesa atsispindi tamsiose bangose. Dvasinė simbolika ir tamsiai žalios spalvos paletė žiūrovui suteikia vidinės stiprybės ir magnetinės paveikslo traukos pojūtį.

Juodoji jūra

Įvertinimas: 4.8

Nepaisant paprastos kompozicijos ir santūrios spalvinės gamos, daugelis meno istorikų „Juodąją jūrą” laiko grandioziniu paveikslu. Paveiksle vaizduojama tik jūra ir dangus, tačiau dėl dailininko meistriškumo ir panaudotų pustonių jie atrodo tikroviški, gyvi ir begaliniai. Siauras horizonto pusrutulis dalija drobę į dvi dalis: niūrus dangus su apaugusiais debesimis ir pilkomis bangų keteromis, kylančiomis į žiūrovą. Aivazovskiui pavyko tiksliai pavaizduoti įtemptą akimirką, kai jūroje prasideda įnirtinga audra.

Jame tiksliai pavaizduota tikroji Juodosios jūros prigimtis – nenuspėjama ir gana pavojinga laivybai. Kaip užuomina apie tai tolumoje nupiešiamas buriuojančio laivo siluetas. Vanduo aplink jį vis dar ramus ir lygus, bet niekas nežino, ar valtis pasieks horizonte esantį gelbėjimosi ratą, ar ją praris sparčiai artėjanti stichija. Kaip ir daugelyje kitų Aivazovskio kūrinių, čia vyrauja slegiantis netikrumas.

Tarp bangų

Įvertinimas: 4.7

Paveikslas išsiskiria minimalizmu, net ir kitų Aivazovskio darbų kontekste. Tačiau dėl to dailininkui pavyko taip tiksliai perteikti bangų grožį ir judrumą. Spalvų gama varijuoja nuo šviesiai sidabriškai mėlynos pirmame plane iki sodrios tamsiai mėlynos tolimoje kraštovaizdžio dalyje. Ypatingą dėmesį patraukia šviesos spindulio perskrosta banga, kurios keteroje blizga baltos tirštos putos.

Aivazovskis nutapė paveikslą „Tarp bangų” būdamas aštuoniasdešimt vienerių, dirbęs tik dešimt dienų. Įdomu tai, kad iš pradžių paveiksle, be vandens erdvės, buvo pavaizduota nedidelė valtis ir žmonės. Tačiau kai dailininkas parodė kūrinį savo giminaičiams, vienas iš jų, laivų inžinierius, suabejojo, ar toks laivas galėtų išsilaikyti ant aukštų bangų. Supykęs Aivazovskis, nieko nesakęs, pasitraukė į savo kambarį ir kitą dieną pristatė perdarytą paveikslą, kuriame neliko nė pėdsako valties.

Audra jūroje naktį

Įvertinimas: 4.6

Paveikslas „Audra jūroje naktį” yra ryškus romantizmo ir emocingos tapybos pavyzdys, būdingas Aivazovskio darbams. Nors paveiksle vaizduojamas laukinis jūros stichijos temperamentas, jis nepalieka niūraus įspūdžio. Vienas pagrindinių kompozicijos elementų – mėnulis, kurio šviesa krinta ant bangų ir suteikia joms aukso atspalvį. Mėnulio kelias, atsispindintis vandenyje, padaro vandenį beveik skaidrų ir iš tamsos išryškina putų viršūnes.

Laivas gali būti laikomas svarbia siužeto dalimi. Didžioji jo dalis išlieka kaip tamsus siluetas, kuris leido vizualiai pabrėžti išskleistas bures. Matyt, nepaisant audros, laivas tvirtai plūduriuoja, o ant denio besiritančios bangos nesutrukdys jam toliau plaukti numatytu kursu. Dinamiškas, kupinas optimizmo, būdingo daugeliui menininko darbų.

Jūra. Koktebel

Įvertinimas: 4.5

Jūra. Koktebelio, dar vadinamo Koktebelio įlanka, vaizdas vaizduoja Feodosijos pakrantę. Tai vienas ryškiausių ir šilčiausių Aivazovskio kūrinių, kuriame jis sugebėjo gyvai ir natūraliai perteikti neramų Juodosios jūros grožį. Fone, dešinėje drobės pusėje, yra Kara-Dago uola, kuri beveik visiškai užstoja besileidžiančią saulę. Mažas laivelis ant bangų, už kurio plevėsuoja raudonas vėliavnešys, ir ramiai ant kranto gulinti valtis, priešingai, sustiprina šio dailininko darbo romantiškumą…

Didžiąją paveikslo dalį užima vakarinis dangus, nutapytas oranžiniais ir perlamutriniais tonais. Aivazovskis taip pat daug dėmesio skyrė artėjančiai jūrai, o dėl jo meistriško glazūravimo jos bangos atrodo skaidrios, beveik tikros.

Vaivorykštė

Įvertinimas: 4.4

Kurdamas paveikslą „Vaivorykštė” rusų dailininkas marinistas kiek atsitraukė nuo jam įprasto romantizmo, pirmenybę teikdamas klasikiniam realizmui vaizduojant žmogaus kovą su stichijomis. Siužeto centre – siautėjanti audra, dėl kurios sudūžta laivas. Laivas, kuris, atrodo, atsitrenkė į rifą, pavojingai pasviręs ir bet kurią minutę nuskęs. Pirmame plane – su bangomis kovojantys jūreiviai, bandantys pasiekti krantą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jiems nepavyks ir galingos bangos praris valtį ir žmones. Tačiau priešais juos pasirodžiusi vaivorykštė simbolizuoja išgelbėjimą ir audrą, kuri netrukus praeis.

Paveiksle nėra autoriui būdingų ryškių spalvų, jis meistriškai perteikia objekto nuotaiką švelniais mėlynais, violetiniais ir žaliais atspalviais. Fonas yra gerokai tamsesnis už pirmąjį planą, o visas vaizdas atrodo tarsi žvelgiantis pro ploną jūros purslų rūką. Tai suteikia gilumo ir tikroviškumo pojūtį, menininkas tarsi perkelia žiūrovą į įvykių sūkurį.

Mėnulio apšviesta naktis Kapryje

Įvertinimas: 4.3

Šiame ankstyvojo laikotarpio paveiksle Aivazovskis įamžino naktinį peizažą netoli Kaprio salos. Kampanijos regione Italijoje esanti sala yra populiariausias Tirėnų jūros kurortas nuo Romos imperatorių laikų. Didžiąją kompozicijos dalį užima dangus ir vanduo, tačiau paveiksle yra ir laivų. Salos link plaukia gana didelis dvistiebis laivas su pakeltomis burėmis, o mažesnės valtys tikriausiai plaukioja naktinėje žvejyboje.

Spalvų gamą daugiausia sudaro mėlynos ir šaltos geltonos atspalviai. Nepaisant tokios kuklios paletės, dailininkas lengvai perteikė naktinės Italijos pakrantės atmosferą. Centrinėje paveikslo dalyje krintantis neryškus mėnulio šviesos pėdsakas suteikia paveikslui apimties ir perspektyvos. Šį regimąjį įspūdį papildo nesvarūs debesys, nuspalvinti kruopščiais lengvais potėpiais.

Navarino jūrų mūšis

Įvertinimas: 4.2

Paveikslo siužetas paremtas istoriniu 1827 m. spalio įvykiu. Jame vaizduojamas Navaros mūšis Jonijos jūroje esančioje Navaros įlankoje, kai rusų, anglų ir prancūzų laivynai laimėjo mūšį prieš turkų laivus. Mūšio rezultatai gerokai susilpnino Turkijos jūrų pajėgas, o tai vėliau paspartino Graikijos išsivadavimo judėjimą ir paskatino Graikijos autonomiją. Kompozicijos centre – garsusis rusų flagmanas „Azov”, kuris atliko svarbų vaidmenį nugalint turkus.

Prieš kurdamas drobę Aivazovskis turėjo galimybę ne tik apsilankyti mūšio vietoje, bet ir pabendrauti su tų įvykių dalyviais ir liudininkais. Tai leido dailininkui ryškiai pavaizduoti jūros mūšių scenų žiaurumą ir žavesio energiją.

Skęstantis laivas

Įvertinimas: 4.1

Paveikslas „Skęstantis laivas” yra vienas dramatiškiausių autoriaus kūrinių. Be to, jame labiausiai atsiskleidė jo grafikos talentas. Čia naudojamos priemonės – grafitas ir spalvoti pieštukai. Beveik nespalvotame vaizde išryškintas nelaimės ištiktas laivas. Aplink laivą kylančios didžiulės bangos grasina jį sudaužyti į rifus, o tai gali nutikti ir pirmame plane esančiam sudužusiam laivui.

Aivazovskis, šį kartą apsieidamas be jam įprastų spalvų ir ryškių akcentų, meistriškai perteikė emocinį paveikslo turinį dėl labai kruopštaus detalių detalizavimo. Vienintelis spalvotas paveikslo elementas – burlaivio stiebo viršūnėje plevėsuojanti vėliava.

Neapolio įlanka

Įvertinimas: 4.0

Šią drobę dailininkas nutapė kelionės į Italiją metu. Po to, kai paveikslas buvo pristatytas visuomenei, jis kelis kartus pasirodė spaudoje, o nemažai Europos įžymybių pareiškė norą susipažinti su rusų dailininko kūryba.

Mėnulio atspindys įlankos vandenyje yra pagrindinis kūrinio akcentas, kuris praskaidrina bendrą tamsią kraštovaizdžio atmosferą. Kairėje dalyje pavaizduotas miegantis Neapolis. Paveikslo viduryje matoma Vezuvijaus, vienintelio veikiančio ugnikalnio Europos žemyne, viršūnė. Nors Aivazovskis yra jūrų dailininkas, jis puikiai perteikė sausumos tekstūrą: smėlis, žolė ir uolos puikiai kontrastuoja su lygiu Tirėnų jūros paviršiumi. Dešinėje – Certosa di San Martino kartūzų vienuolynas, kurį taip pat žymi baltais drabužiais vilkinčių vienuolių figūros. Kaip ir daugelyje Aivazovskio darbų, paveikslas alsuoja gaivaus oro ir drėgmės pojūčiu.

Mūšis prie Chesmenso

Įvertinimas: 4.0

Mūšis prie Čemenso yra svarbiausias mūšis Rusijos ir Turkijos karo istorijoje. 1770 m. birželį įvykęs mūšis baigėsi visiška Rusijos laivyno pergale. Dailininkas vaizduoja lemiamą akimirką, kai turkų laivynas galutinai nugalimas. Flagmanas „Trys hierarchai” užima centrinę vietą, o jo fone vyksta turkų laivų gaisrai ir sprogimai. Žiūrint į paveikslą susidaro įspūdis, kad dailininkas pats ten buvo.

Šis darbas išsiskiria dėmesiu detalėms, ir tai nenuostabu, nes Aivazovskis turėjo galimybę susipažinti su visais Rusijos laivyno laivais ir buvo gerai susipažinęs su jų struktūra. Be to, jis mokėjo sukurti tinkamą atmosferą, tinkamai parinkdamas spalvas. Bendra „Chesmenso mūšio” spalvinė gama yra gana tamsi, nes dangų tiesiog uždengia dūmai ir suodžiai, o tai puikiai kontrastuoja su ugniniu švytėjimu, kuris vandenį nuspalvina raudona spalva. Paveikslas kupinas mišrių emocijų: jame atsispindi tiek rusų jūreivių pergalės ir didvyriškumo jausmas, tiek chaoso ir destrukcijos nuojauta.

Dviejų turkų laivų užpultas brigas „Mercury

Įvertinimas: 4.0

Rusų brigados „Merkurijus” mūšis su dviem Turkijos laivyno karo laivais iki šiol laikomas stulbinančiu jūrų istorijos įvykiu, drąsos, meistriškumo ir dvasios stiprybės pavyzdžiu. Įvykis įvyko 1829 m. prie Bosforo sąsiaurio krantų. Dėl silpno vėjo briga negalėjo išvengti persekiojimo ir turėjo stoti į mūšį, turėdama tik 18 patrankų, o priešas turėjo 200 patrankų. Per dvi valandas trukusį mūšį „Merkurijus” patrankų salvėmis apgadino abiejų laivų stiebus ir privertė juos palikti mūšio lauką. Pažymėtina, kad nors briga patyrė didelę žalą, žuvo tik keturi įgulos nariai.

Aivazovskis ant drobės vaizduoja mūšio įkarštį su jam būdinga didybe. Lengvas vėjelis, kuris šiek tiek sustiprėja žiūrovo link, perteikia akimirkos intensyvumą, o balti dūmai nuo patrankų šūvių atrodo beveik tikri. Bendrą įspūdį užbaigia danguje besiformuojantys audros debesys.

Konstantinopolio ir Bosforo sąsiaurio vaizdas

Įvertinimas: 4.0

Pirmą kartą Osmanų imperijos sostinėje Aivazovskis apsilankė 1845 m. kartu su Viduržemio jūros geografine ekspedicija kaip oficialus Admiraliteto dailininkas. Ypač didelį įspūdį jam paliko pats miestas ir Bosforo sąsiauris, todėl jis nupiešė keletą eskizų. Grįžęs namo Aivazovskis nutapė didelio formato paveikslą, kuriame detaliai pavaizdavo įlankos ir Tophane Nusretiye mečetės vaizdą.

Paveikslas įkūnija ramybę ir romantizmą, jis pripildytas saulės šviesos, kurios spinduliai apšviečia ramų jūros paviršių. Dailininko meistriškumas atsiskleidė ne tik peizaže, bet ir detaliame pastatų, laivų ir žmonių figūrų piešinyje. Iki šiol ši drobė yra brangiausia iš visų Aivazovskio sukurtų drobių, 2012 m. ji buvo įvertinta daugiau nei keturiais milijonais dolerių.

Devintoji šachta

Įvertinimas: 4.0

Paveikslas „Devintoji šachta” pagrįstai laikomas Ivano Aivazovskio talento viršūne, jo meilės jūrai ir gebėjimo perteikti jūros peizažų grožį įkūnijimu drobėje. Šis šedevras buvo sukurtas vos per vienuolika dienų ir beveik iš karto tapo žinomas visoje Rusijoje, o netrukus ir už jos ribų. Paveikslą nupirko imperatorius Nikolajus I, didelis Aivazovskio meno gerbėjas. Ant drobės vaizduojama audringa jūra, dar nenurimusi po naktinės audros, pirmame plane – jūreiviai, jie laikosi už stiebo gabalo. Iš karto už jų matyti didžioji banga, destruktyvioji devintoji banga, kuri, matyt, praeis pro juos, nenusitempdama jų į dugną.

Ryškios ir šviesios spalvos sukuria optimistinį įspūdį, verčia žiūrovą manyti, kad blogiausia jau praeityje. Tapytojas labai detaliai apdorojo bangas: meistriškas teptuko darbas leido jam labai tikroviškai pavaizduoti vandenį. Ant drobės taip pat sklandžiai pereina spalvos, o jūra ir dangus sujungti į vieną harmoningą kompoziciją.