Bėgimas ir važinėjimas dviračiu yra mėgstamiausi daugumos pratimų, skirtų svoriui mesti, būdai. Nuomonės apie abiejų priemonių veiksmingumą labai skiriasi tarp sveikatingumo mėgėjų. Šiandien mūsų ekspertai išsiaiškino, kas geriau padeda numesti svorio: bėgimas ar važiavimas dviračiu.
Skirtumas tarp važiavimo dviračiu ir bėgimo?
Raumenų audinių apkrova bėgant ar važiuojant dviračiu skiriasi ne tiek daug: ji yra kitokia. Nors važiuodami dviračiu galite daryti įtaką darbo krūviui, lengvas bėgimas (net ir lėtesniu tempu) suteikia daug kalorijų. Esmė ta, kad bėgant yra minimali riba, kurios negalima sumažinti, tačiau važiuojant dviračiu yra kitaip (pavyzdžiui, galite sumažinti išlaidas ir važiuoti gulintį dviratį).
Galbūt todėl klaidingai manoma, kad važiavimas dviračiu nėra labai veiksmingas siekiant kontroliuoti viršsvorį: pradedantieji gali paprasčiausiai sumažinti greitį iki ėjimo ir jų širdies ritmas bus normalus. Tiesa ta, kad tiek bėgimo, tiek dviračių sporto šakose svarbiausia yra greitis ir tempas.
PASTABA. Gebėjimas reguliuoti tempą yra svarbus žmonėms, turintiems didelį antsvorį. Galų gale tai yra tai, ko reikia, kad pratimai būtų tinkamo lygio. Tai būdas tausoti sąnarius. Vidutiniu tempu net ir ypatingos fizinės būklės neturintis žmogus gali nubėgti apie 30 km.
Apie motyvaciją ir kalorijas
Tie, kurie išbandė abu šiuos būdus, žino, kad bėgimas vargina, o važiavimas dviračiu yra malonus ir sveikas laiko praleidimo būdas. Be to, ne visi sugeba griežtai kontroliuoti save, sistemingai bėgdami be jokių praleidimų. Šiuo požiūriu jodinėjimas yra labiau motyvuojantis: malonu kasdien atrasti naujas vietas ir mėgautis naujais neįtikėtinais vaizdais.
Kalbant apie kalorijų deginimą, abi šios sporto šakos yra aerobinės: tai reiškia, kad jomis galima veiksmingai mesti svorį. Būtent čia bėgimas yra svarbesnis už važiavimą dviračiu. Tiesa ta, kad bėgant svoris krenta perpus greičiau nei važiuojant dviračiu. Pavyzdžiui, bėgant 8 km/val. greičiu sudeginama apie 1500 kcal (per porą valandų), o važiuojant dviračiu 15 km/val. greičiu – tik apie 800 kcal.
Bėgimas, kaip atletinis sportas, yra ne tik geras būdas numesti svorio, bet ir sutvirtinti raumenis. Treniruotes papildydami subalansuota mityba, galite sukurti raumenų apibrėžtį.
Bėgimas taip pat yra intensyvesnis ir leidžia naudoti daugiau raumenų audinio. Be blauzdų ir šlaunų raumenų, labai aktyvūs yra ir nugaros korsetas bei pilvo preso raumenys. Važiuojant dviračiu jie beveik nenaudojami.
Kita vertus, važiavimas dviračiu – tai procesas, kurį galima tęsti valandų valandas: laisvalaikiu galima nuvažiuoti nemažą atstumą. Bėgimas negali sau to leisti. Žinoma, jau nekalbant apie banalų dalyką – įperkamumą. Daug lengviau užsidėti sportinius batelius ir važiuoti „į kelią” nei vargintis su dviračiu: galvoti, kur jis gali „pasistatyti”, nepamiršti laiku pataisyti ir pan.
Nauda, žala, svorio metimas
Pradėkime nuo pagrindinio dalyko – svorio metimo. Bėgimas laikomas viena veiksmingiausių priemonių svoriui numesti, tačiau tik tada, kai kartu su kitomis fizinėmis pratybomis praktikuojami įvairūs bėgimo tipai. Kodėl kintamumas?? Esmė ta, kad organizmas pripranta prie nuolatinio, vienodo krūvio ir paprasčiausiai nustoja reaguoti taip, kaip turėtų, todėl būtina periodiškai sukrėsti.
Dviračiai taip pat puikiai padeda atsikratyti viršsvorio. Tačiau norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų prireiks daug laiko ir ne mažiau ilgų, daugiakilometrinių treniruočių.
Dabar apie naudą sveikatai. Važiavimas dviračiu – puikus būdas stiprinti plaučius, širdies, sėdmenų ir kojų raumenis. Taip pat gerėja medžiagų apykaita, nuotaika ir bendras tonusas (dėl važiuojant dviračiu išsiskiriančio didelio dopamino kiekio).
Bėgimas yra toks pat veiksmingas kaip ir važiavimas dviračiu, nes treniruoja širdies raumenis ir plaučius, gerina medžiagų apykaitą, formuoja pilvo preso presą (nugarą ir pilvą), stiprina kojas, sėdmenis ir, žinoma, padeda atsikratyti kūno riebalų. Kaip ir važiuojant dviračiu, bėgimas taip pat išskiria dopaminą, kuris yra ideali priemonė kovojant su psichologine perkrova.
Ir galiausiai keletas žodžių apie galimą žalą, kurią gali sukelti bėgimas ar važiavimas dviračiu. Pirmieji, žinoma, yra kelių sąnariai, kurie nestebina, nes jiems tenka didžiausias krūvis. Kad išvengtumėte tokių problemų, svarbu tinkamai paskirstyti pėdų spaudimą pedalams, tiksliau, sumažinti jį iki minimumo. Važiavimas dviračiu turėtų būti organizuojamas taip, kad pedalai būtų sukami dažnai, bet ne per daug. Tai praktikos reikalas: dviračio pavarų perjungimas yra subtilus dalykas.
Kaip ir dviratininkai, bėgikai labai apkrauna kelių sąnarius. Tačiau čia įtempimo laipsnis priklauso ne tik nuo greičio, bet ir nuo svorio. Todėl su dideliu antsvoriu reikia elgtis atsargiai – yra didelė rizika susižeisti.
| Kriterijai | Dviračių sportas | Bėgimas |
| Svorio metimo veiksmingumas | Pakankamas reguliarioms, intensyvioms treniruotėms | Labai veiksmingas, jei juo naudojamasi reguliariai, net jei ir ne itin dažnai |
| Iššūkis, kaip tai padaryti | Norint išmokti važiavimo dviračiu džiaugsmų ir subtilybių, reikia laiko | Net pradedantysis gali prisitaikyti prie bėgimo |
| Privalumai | numeskite svorio, pagerinkite širdies ir plaučių veiklą, išpuoselėkite kojas, sėdmenis ir rankas, kovokite su psichoemociniu stresu | numeskite svorio, pagerinkite širdies ir plaučių veiklą, išpuoselėkite kojas, nugarą, pilvo preso raumenis, sėdmenis ir rankas, kovokite su psichoemociniu stresu |
| Prieinamumas | Dviračio pirkimas | Treniruoklių pirkimas |
| Neigiamas poveikis | Per didelis kelio sąnarių krūvis | Pernelyg didelis kelio sąnarių krūvis |
Koks būdas tarp važiavimo dviračiu ir bėgimo yra efektyviausias norint numesti svorio? Ar vienas iš šių būdų yra veiksmingesnis ir greitesnis rezultatų atžvilgiu? Ar yra svarbi kita veiksnė, apie kurią turėčiau žinoti norint pasirinkti tinkamą būdą numesti svorio?